Foto: Shutterstock.com
Žiemą kelių danga gali būti nenuspėjama: ji gali apledėti, būti padengta lijundra, sniegu ir pan., ir būti sunkiai išvažiuojama, net jei yra geros žieminės padangos. Pavojingiausia kelio danga yra tada, kai kritulių yra nedaug, o temperatūra siekia apie nulį arba pora laipsnių žemiau nulio – tinkamiausios sąlygos, kad susidarytų apledėjimas ir eismas taptų ypač pavojingas. Todėl šį kartą daugiau apie tai, kas šalies lygmeniu daroma, kad keliai taptų saugesni visiems eismo dalyviams tamsiuoju ir šaltuoju metų laiku.
Kaip didinamas saugumas kelyje žiemą?
Didžiausias pavojus žiemą – apledėjusi kelio danga bei kelio danga su prispaustu, suplūktu sniego sluoksniu. Esant tokioms sąlygoms net geriausios žieminės padangos gali pradėti slysti. Tokiu atveju pasiteisina dygliuotos žieminės padangos, nes būtent jos yra veiksmingos ant ledo ir suplūkto sniego.
Kelių tipai
Šalies keliai pagal jų svarbumą ir paskirtį skirstomi į kategorijas:
- Pagrindiniai keliai – tai keliai, kurie jungia Latvijos kelius su kitų kaimyninių šalių pagrindiniais keliais, taip pat keliai, kurie jungia sostinę su kitais respublikos miestais.
- Regioniniai keliai – jungia apskričių administracinius centrus: tiek tarpusavyje vieną su kitu, tiek ir su pagrindiniais bei regioniniais keliais. Taip pat regioniniai keliai tarpusavyje sujungia republikos miestus.
- Vietiniai keliai – tai yra keliai, kurie jungia apskričių administracinius centrus su kitais apskrities miestais arba teritorijomis ir miestelių centrais.
Kelių priežiūros priemonės ir leistinas važiavimo greitis permainingomis oro sąlygomis priklauso nuo konkretaus kelio klasės. Klasės nustatomos pagal du parametrus: pagal kelio klasifikaciją ir pagal skirtingų transporto priemonių eismo intensyvumą. Latvijoje galima kalbėti apie penkias priežiūros klases.
A priežiūros klasė – šios priežiūros klasės kelio valymas atliekamas per 3 valandas, jei nuolatinėmis oro sąlygomis sniego dangos storis yra iki 1 cm, o permainingomis oro sąlygomis – iki 6 cm.
A1 priežiūros klasė – priežiūros reikalavimai yra tokie patys, kaip ir A priežiūros klasei. Kelias valomas, jei permainingomis oro sąlygomis sniego storis siekia 6 cm, o nuvalomas per 4 valandas.
B priežiūros klasė – jei sniego dangos storis nuolatinėmis sąlygomis yra 4 cm arba permainingomis sąlygomis – 8 cm, šios klasės kelias turi būti nuvalytas per 6 valandas.
C priežiūros klasė – šie keliai nuvalomi per 18 h valandų, jei sniego dangos storis permainingomis arba nuolatinėmis oro sąlygomis siekia 10 cm.
D priežiūros klasė – atsižvelgiant į sniego kiekį, reikia nuvalyti keturis kartus per sezoną.
Priežiūros klasės nurodo taip pat tai, kaip greitai turi būti nuvalomos viešojo transporto sustojimo vietos. Iš esmės taisyklės numato, kad A, A1 ir B klasės kelių stotelių platformos turi būti nuvalomos per 24 valandas, jei sniego dangos storis viršija 10 cm.
Kelių barstymas
Kelių barstymas yra viena iš temų, kuri labiausiai rūpi būtent miestiečiams, nes druskos ir smėlio mišinys, kurio paskirtis yra tirpdyti ledą, paveikia ne tik ledą, bet ir daug daugiau. Barstymas druska veiksmingas tik tada, jei kelio paviršiaus temperatūra ne žemesnė kaip -10 laipsnių. Normatyvuose numatyta, kad ant vieno kelio dangos kvadratinio metro turi būti išbarstoma nuo 10 iki 40 gramų druskos.
Kuo barstomi keliai
Drėgna druska – tai yra mišinys, kurį sudaro paprasta valgomoji druska ir druskos tirpalas. Ant kelių atitinkamai patenka drėgnas mišinys. Todėl druskos grūdeliai iš karto prilimpa prie kelio paviršiaus ir ten laikosi bei nedelsdami pradeda veikti. Tai vienas iš populiariausių ir veiksmingiausių būdų.
Skaityti visą straipsnį “Kelių danga žiemą – kaip kelių barstymas paveikia eismo dalyvius” »
Komentarai (0) 
Iš tiesų šalis sodybų tuštėjimo laikais nieko jau nestebina, kad vienintelė šviesa naktį miesteliuose yra tik automobilių ksenonai, tolimosios ir artimosios žibintų šviesos. Savivaldybės jau neišgali sumokėti už elektrą tam, kad miesteliai būtų apšviesti visą laiką, nors tikriausiai Nepriklausomybės pradžioje žmonių negyveno tiek daug kaip dabar, bet visgi pinigų šviesai užteko. Žmonės miestelyje panyra į tamsą naktį, tarsi ženklą, kad viskas dabar yra kitaip, kad reikia priprasti prie pokyčių. Tamsa miesteliuose yra tarsi pažeminimo ženklas, geriausiai kontrastuojantis su išpampusiais didmiesčiais, kuriuose yra didžiausia ekonomika, konkurencija ir šviesos šviečia visą naktį. Visgi net tranzitiniuose keliuose dažnai Lietuvos gyvenvietėse jau naktį nebegali tikėtis apšvietimo gyvenvietėje. O tai yra reikalinga, kadangi nors ir su mažesniu gyventojų skaičiumi, bet visgi tokios vietos vis tiek yra judresnės nei paprasti tarpmiestiniai keliai.
Daugiausiai tokių gedimų yra senuose daugiabučiuose, tačiau čia tenka važiuoti ne tik meistrams, bet ir įvairioms avarinėms pagalboms, ir tai tikrai labai pakeičia žmonių galimybes laisvai dirbti ir jaustis. Jeigu namuose yra potvynis, jeigu neveikia tualeto nuleidimo sistema, jeigu laša iš čiaupo – tai labai blogai, nes gali būti sugadintas tiek nuosavas, tiek kaimynų turtas. Taigi, meistrams tenka nemažai pasistengti, kad viskas būtų gerai.